Klaipėdos rajono meras – šeima yra ne tik didžiausia vertybė, bet ir užuovėja nuo visų gyvenimo sunkumų

Politikus mes įprastai vertiname ir pažįstame per jų veiklą, nuveiktus darbus. Tačiau retas, kuris praskleidžia asmeninio gyvenimo užsklandą, nors apie žmogų, jo vertybes daug pasako ne tik sausi biografijos faktai, bet ir tai, ką jis mėgsta, kokias knygas skaito ar kaip leidžia savo laisvalaikį. Tačiau mūsų rajono meras Bronius Markauskas asmeninio gyvenimo neslepia – jo „Facebook“ paskyroje galima rasti daug šeimos nuotraukų ir be abejonės didžiausios gyvenimo aistros – žvejybos laimikių.

Kasdien po darbo Gargžduose Bronius Markauskas skuba namo į Trušelių kaimą Sendvario seniūnijoje. Jis čia gimė ir užaugo, čia sukūrė šeimą. Visai šalia – ir jo vaikystės namai, kuriuose jis kiekvieną vakarą aplanko savo 91-erių mamą. Su ja pasikalba apie prabėgusią dieną, per radiją klausosi žinių ar tiesiog skaito jai knygas, nes mama nebemato.

„Aplankyti mamą man yra šventas dalykas. Dažnai mes per mažai vertiname savo tėvus, o, kai jie išeina, gailimės, kad jiems skyrėme per mažai dėmesio. Nė vienas nežinome, kiek mums dar liko šiame gyvenimo kelyje, todėl noriu kuo daugiau akimirkų praleisti kartu su, ko gero, brangiausiu žmogumi kiekvienam – savo mama“, – sako Bronius Markauskas.

Dar prieš keletą metų didelį pieno ūkį vysčiusi Markauskų šeima dabar augina tik keletą vištų ir daržoves. Jei kažko neužsiaugina, nusiperka iš vietos ūkininkų, nes žino, kad tai kokybiška produkcija. Taip ne tik gauna sveiko maisto, bet ir palaiko vietos verslus. Meras turi įsirengęs ir nedideles dirbtuves, tad dažniausiai namuose viską pasidaro pats, meistrus, jei prireikia, kviečia tik stambesniems darbams.

Su žmona Žydre jie kartu jau beveik ketvirtį amžiaus. Tai antroji jo santuoka, iš pirmosios turi dvi suaugusias dukras, abi jau ištekėjusios, o vyresnėlė jau padovanojusi ir anūkę. Su pirmąją žmona išliko puikūs santykiai, bendrauja, susitinka per bendras šeimos šventes. Jaunesnieji vaikai, kurių susilaukė su Žydre, jau taip pat suaugę. Praėjusiais metais studijas baigė jaunesnioji dukra, o vienintelis sūnus praėjusiais metais tapo studentu. Tad namuose dabar jie su žmona dažniausiai vieni, jie žmonių skambesio dažniausiai prisipildo tik savaitgaliais ar per didžiąsias metų šventes.

„Šeima yra ne tik didžiausia vertybė, bet ir užuovėja nuo visų gyvenimo sunkumų. Matyti kaip užauga tavo vaikai, kaip jie kuria savo gyvenimus yra nepakartojamas jausmas. Mes su žmona tik galime džiaugtis, kad jiems viskas sekasi puikiai. Nes tuomet supranti, kad ne veltui nugyvenai gyvenimą, kad po savęs paliksi tikrai gerus žmones. O Žydrė yra tas žmogus, kuriuo pasitikiu besąlygiškai. Būtent ji yra ta, kuri laiko visus keturis mūsų namų kampus“, – šypsosi meras.

Apie žvejybą meras galėtų pasakoti nesustodamas. Didžiausia jo aistra – ešerių žvejyba. Pasak Broniaus Markausko, jų gaudymas suteikia daugiausia adrenalino, nes tikrai nėra taip, kaip galbūt įsivaizduojama, kad tai nedidelės žuvelės, tarp jų pasitaiko ir kilograminių egzempliorių. Tačiau tarp didžiausių laimikių, pagautų Lietuvoje, vis tik ne ešerys, o 9 kilogramų lydeka ir nemažų įvairių dydžių šlakių.

„Bet turbūt niekas neprilygs Norvegijoje pagautai menkei. Kai užkibo, iš karto pagalvojau, kad bus nemaža. Užtrukau visą pusvalandį, kol įtraukiau į valtį, o pasvėrus paaiškėjo, kad nuojauta nemelavo – žuvis svėrė net 18 kilogramų. O čia tai laimikis!“, – juokiasi meras.

Adrenalino Bronius Markauskas pasisemia ir slidinėdamas. Pandemija šį pomėgį buvo pristabdžiusi, tačiau jau šiemet meras su visa šeimą vyko į Austriją. Sniego šiek tiek trūko, kaip ir Lietuvoje, tačiau tai nuotaikos nė kiek nesugadino. Meras sako, kad prieš keletą metų nebijodavo išbandyti net pačių ekstremaliausių – juodųjų trasų.

„Nevengiu ir pasyvaus poilsio. Kai galiu tiesiog pasiimti į rankas gerą knygą. Per atostogas perskaitau ir po kelias knygas. Na, o viena įdomiausių – gargždiškio Roberto Petrausko apie antrąjį pasaulinį karą. Nors knyga ir dokumentinė, tačiau skaitosi kaip tikras romanas“, – prisimena meras.

Broniaus ir Žydrės Markauskų diena prasideda 6 ryto. Sako, kad jau nebe tas laikas, kai reikia miegoti iki pietų. Dirba kasdieninius darbus, jei pavyksta – džiaugiasi, o ištikus nesėkmei – nenukabina nosies ir eina toliau. Meras sako, kad galbūt šiais metais jo asmeninis projektas bus pastatyti pirtį.

„Pirtis yra nemažas malonumas, į kurį pradėjau gilintis palyginti neseniai. Tai ištisas ritualas, trunkantis ne vieną valandą – sėdi garų apsuptyje, išvalai mintis, atsigeri arbatos. Ir tikrai niekas nepakeis to jausmo, kai po pirties įsivyniojęs į rankšluostį guli vėsoje. Jausmas – tarsi kažkas atsiskiria nuo tavęs ir tą norisi kartoti ir kartoti“, – potyrius atskleidžia Bronius.

Mero ateities planuose ir knygos apie 90-uosius metus rašymas. Tą laiką, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, o šalyje pradėjo kurtis pirmieji ūkiai. Nors planai prisėsti prie knygos rašymo tik ateityje, tačiau meras mintis jau dėliojasi ir sako, kad norėtų ją parašyti tam, kad istorija iš pirmųjų lūpų, liksianti ateities kartoms, padėtų net tik įamžinti svarbų mūsų šalies etapą, bet ir leistų jaunajai kartai suprasti bei nepamiršti, kad laikmetis išties buvo sunkus, nes nebuvo nieko – tik didelis noras ir ryžtas dirbti.